rodininkas

×rõdininkas (-inykas Sut), -ė (plg. l. radnik) smob. (1) K 1. CII267, Q404, R, N patarėjas: O jeigu kuomet koks ir ieško kai kada sau rodos, tai tokio sau ieško rodininko, kursai giria jo nedorą gyvenimą rš. „Ir jo viernieji rodininkai aplink jo sostą stovi tvirtai“ I.Simon. Kiti didesni žvėriai buvo jo rodininkai LTI166(Bs). O kada išsidienijo, sušaukė rodinykus parodyt žirgo LMD. Sąžinės rõdininkas KI543. 2. NdŽ pašnekovas.